Rasa Beiniūtė, „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovė

Atsiradus galimybei atsiimti antros pakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas, rinkose pusiau juokais svarstoma, kad šie pinigai bus daugeliu atvejų pravalgyti ir išleisti naujoms skalbimo mašinoms ar televizoriams. Tiek žmonių noras naudotis savo pinigais, tiek fondų valdytojų raginimas pasilikti, tiek ir kitų investicinių instrumentų aktyvumas yra suprantami reiškiniai, tačiau pakalbėkime apie vieną kompromisą.

Daugiau kaip dešimtmetį Lietuva savanorišką kaupimą antros pakopos pensijų fonduose papildomais įnašais skatina siekdama prasmingų tikslų, tarp kurių – oresnė senatvė tiems, kas nenori ar negali aktyviai investuoti savarankiškai. Logika paprasta: dalį atlyginimo kas mėnesį patikėk atrinktiems profesionaliems fondams, už ką tave paskatinsime dar keliomis dešimtimis eurų.

Mainais už 1,5 ar 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio valstybės paskatinimą, kaupiantieji iki šiol turėjo susitaikyti su tuo, kad sukaupti pinigai ir jų prieaugis viena ar kita forma juos pasieks tik išėjus į pensiją. Nors didžioji dalis ligšiolinės schemos išliks ir ateityje, Seimas gyventojams atvėrė galimybių langą per 2026-2027 metus išsiimti visas sukauptas lėšas ir jų prieaugį, išskyrus valstybės paskatinimus. Tiesa, net ir jie visiškai nepradings, o virs Sodros taškais.

Rinkoje girdimi svarstymai, kad atsiimti pinigai bus „iššvaistyti“, nėra nepagrįsti. Pensijų fonduose sukauptus pinigus prieš keletą metų leidus išsiimti Estijai, tokia galimybe pasinaudojo apie 30 proc. kaupiančiųjų, išsigryninę 1,5 mlrd. Eur ir, skaičiuojama, išlaidaudami pridėję kone 2 proc. prie infliacijos. Lietuvoje įvairios apklausos ir prognozės rodo, kad savo pinigus atsiimti galėtų apie 30-50 proc. kaupiančiųjų, iš kurių tik apie trečdalis svarstytų investuoti savarankiškai.

Žmonių noras ir teisė su savo pačių pinigais naudotis kaip patinka yra nekvestionuotina. Kita vertus, vien tai, kad pasitraukti iš antros pakopos dabar planuojantys gyventojai savo metu į ją atėjo (ar, tiksliau, neparodė pastangų neateiti), rodo, kad iš principo jie supranta dalies uždirbamų pinigų neišleidimo ir aktyvaus įsitraukimo nereikalaujančio investavimo kuriamą vertę. Tikiu, kad didelė dalis dabartinių kaupiančiųjų liktų ir esamoje ar į ją panašioje sistemoje su sąlyga, kad patys galėtų daugiau spręsti, kada ir kokią dalį kapitalo arba uždarbio galėtų atsiimti arba kiek kas mėnesį skirti. Juk to naujo šaldytuvo gali tiesiog skubiai prireikti.

Įdomu tai, kad 2026-27 m. pinigų „langui“ numatytas tik absoliutus pasitraukimas, t.y. teisė atsiimti nebent visas lėšas, o ne dalį jų. Arba, žinoma, pasilikti. Tačiau būtent tai kuria erdvę savotiškam kompromisui – atsiimti visas lėšas, o „pasimėgauti“ tik, tarkime, puse jų. Ir likusias toliau investuoti – galbūt be kelių dešimčių eurų valstybės paskatinimo, tačiau su žymiai daugiau lankstumo.

Prieš priimant bet kokius sprendimus, pirmiausia svarbu įvertinti, ar kaupimas antroje pakopoje apskritai apsimokėjo kaip investicinis instrumentas. Trumpas atsakymas yra „labiau taip“ – Lietuvos banko duomenimis, per paskutinius 5 metus fondai uždirbo vidutinę 9 proc. metinę grąžą, bet jau tik 4,2 proc. grąžą per paskutinius 12 mėnesių.

Žinoma, čia svarbu įvertinti gyventojo amžiaus grupę ir būtent jai skirto fondo strategiją, valstybės paskatinimą, rinkos ciklo fazę ateinant ir pasitraukiant iš fondo, taikomus faktinius administracinius mokesčius ir daug kitų niuansų. Kraštutiniais atvejais, pvz., 1954-1960 m. grupei skirtuose fonduose, vidutinė metinė grąža per paskutinius 5 metus ir esmės net nepranoko bankinių indėlių palūkanų. Bet žvelgiant į visumą ir vidurkius, profesionalų valdomi antros pakopos fondų rezultatai radikaliai nesiskiria nuo daugumos kitų laiko patikrintų, neprofesionalams tinkamų investicinių krypčių: biržoje prekiaujamų fondų (ETF), NT nuomai (su turto vertės prieaugiu), sutelktinio finansavimo, įvairių bankų siūlomų produktų ir kt. 

Paradoksalu tai, kad tam tikra prasme antros pakopos sistema buvo „priverstinė“, tačiau daugumai kaupiančiųjų – tvirtai pelninga. Bėda ta, kad pelno užrakinimas iki pensijos bei stipriai apribota laisvė gyventojams yra nepatraukli, ir vien tai juos skatins pasitraukti nepaisant keliasdešimties eurų kas mėnesį „dovanų“.

Gyventojams norint daugiau laisvės elgtis su savo pinigais ir iš jų uždirbti, daugeliu atveju reikės padaryti ir elgsenos kompromisą – patiems pasirinkti, kur, kiek ir kokiomis sąlygomis investuoti. Tačiau finansų bendruomenėje vienbalsiai sutariama, kad bet kokia investicija yra laiko patikrintas priemones ilguoju laikotarpiu bus daug vertingesnė už pinigų laikymą „kojinėje“. 

Todėl praktiškai visiems antros pakopos dalyviams jau įsitikinus, kad investavimo grąža apskritai yra teigiama, bent pusę atsiimamų pinigų vertėtų pabandyti toliau investuoti savarankiškai. Pavieniais atvejais tai gali uždirbti nepalyginamai daugiau nei pensijų fonduose, tačiau net ir investuojant konservatyviau, grąža turėtų likti panaši.

Pavyzdžiui, jei netenkintų dabartinė 1,5-3 proc. indėlių ar 2 proc. gynybos obligacijų grąža, visuomet galima svarstyti 7-9 proc. metines palūkanas siūlančias verslo obligacijas ar sutelktinį finansavimą, arba net ilgalaikę dviženklę grąžą galinčius pasiekti biržoje prekiaujamus fondus (ETF). Žinoma, tai pareikalaus kiek daugiau pastangų pasidomėti, pasitarti, pastebėti ir pasigilinti, pabandyti suprasti sąlygas, užstatus ar jų nebuvimą, rinkų ciklus ir kt. Tačiau tokia pastanga atneš daugelio taip trokštamą laisvę – galimybę kasmet ar dar dažniau spręsti, ką daryti su kapitalu ir jo prieaugiu.

Būtent tai pasitraukiantiems iš antros pakopos nutiks nuo 2026-ųjų pradžios: sugrįš visi investuoti pinigai ir prieaugis. Išmintingas ir kartu gyvenimu pasidžiaugti norintis aktyvus investuotojas dalį šių pinigų taip pat greičiausiai išleistų malonumams, tačiau galvotų ir apie tolesnę ateitį. Ko gero, dauguma profesionalų „pravalgytų“ tik kelis ar keliolika procentų sugrįžtančios didelės sumos, bet eiliniams žmonėms rekomenduočiau pratęsti rūpestį savo ateitimi bent su puse jos. Juo labiau, kad tokiam sprendimui apsvarstyti ir priimti bus net 2 metų langas.