2026-09-01
Skaitymo laikas: 3 min.
Periodiškumo niuansai arba kas dar slypi už palūkanų, kurias jums žada sumokėti vėliau?
„Röntgen“ vadovas Martynas Stankevičius
Vien su terminuotaisiais indėliais susidūrę gyventojai yra pripratę, kad uždarbis jiems išmokamas vieną kartą pačioje termino pabaigoje. Tačiau toks principas turi ne vieną trūkumą kitose populiarėjančiose investavimo kryptyse – obligacijose ar sutelktiniame finansavime.
Paskola su, pavyzdžiui, 8 proc. metinėmis palūkanomis daugeliui gyventojų tą ir reiškia – per metus investuota suma uždirbs aštuonis procentus.
Tačiau pakeitus vieną, daug kam iš pirmo žvilgsnio nereikšmingą kriterijų, gali reikšmingai pasikeisti investicijos rizikos. Šis kriterijus yra mokėjimo periodiškumas, t.y. palūkanų gavimas kas mėnesį, ketvirtį, pusmetį ar tik vieną kartą investicijos termino pabaigoje.
Investuotojai, pažintį su finansais dažniausiai pradėję nuo terminuotųjų bankų indėlių, tarsi net nekelia klausimo dėl palūkanų mokėjimo periodiškumo. Jiems gali atrodyti natūralu, kad visa uždirbta grąža išmokama per vieną kartą užbaigiant investicinį projektą.
Todėl pastaraisiais metais išpopuliarėjusių sutelktinio finansavimo operatorių ar obligacijų platintojų projektai su mėnesiniais ar ketvirtiniais palūkanų mokėjimais gyventojams skambėjo kaip malonus netikėtumas. Juk jei skolininkas grąžina dalį investuoto kapitalo anksčiau, jį galima iškart reinvestuoti ir šitaip uždirbti dar daugiau.
Tačiau nuo 2025 m. skolos rinkoje pamažu daugėja investicinių pasiūlymų su visų palūkanų išmokėjimu pačioje termino pabaigoje. Tokia tendencija skatina aptarti abiejų scenarijų priežastis ir pasekmes.
Vien privalumai
Periodinis ir dažnesnis palūkanų išmokėjimas iš investuotojo perspektyvos neturi trūkumų. Akivaizdžiausia nauda yra galimybė anksčiau gauti numatomą uždarbį ir šitaip didinti bendrąjį investavimo pelningumą. Laikantis minėto 8 proc. metinių palūkanų pavyzdžio, jis praktikoje gali pavirsti beveik 8,25 proc. grąža, jei kas tris mėnesius gaunamos palūkanos yra reinvestuojamos į panašaus pelningumo projektus.
Svarbu ir tai, kad periodiškai išmokamos palūkanos leidžia geriau suprasti investicinio projekto „sveikatą“. Nesulaukus ketvirtinio mokėjimo, investuotojas gali kelti klausimus paskolos operatoriui, o šis – imtis proaktyvių veiksmų valdant situaciją. Kai palūkanos išmokamos tik pačioje projekto pabaigoje, paskola visą šį laiką gali atrodyti teisiškai ir emociškai „sveika“, nors problemos galėjo prasidėti daug anksčiau ir ilgainiui tapti nebeišsprendžiamomis.
Žvelgiant iš finansinės pusės, periodinės palūkanos neblogina finansuojamo projekto užskolinimo rodiklio, vadinamojo LTV (paskolos ir įkeisto turto vertės santykio). Jei palūkanų mokėjimas numatytas tik termino pabaigoje, visi šie pinigai faktiškai prisideda prie projekto savininko nominalios skolos ir mažina rezervą galimo išieškojimo atveju. Savo ruožtu periodiniai mokėjimai neleidžia skolai augti dėl sukauptų palūkanų ir išlaiko didesnį skirtumą tarp paskolos bei įkeisto turto vertės.
Tęsiant 8 proc. metinių palūkanų pavyzdį, vien dėl į termino pabaigą nukelto palūkanų mokėjimo tvirtu laikytinas 70 proc. LTV rodiklis per du metus faktiškai pavirsta į daug mažiau rezervo paliekančią 86 proc. reikšmę.
Beje, dalis investuotojų teiraujasi, iš kur mokamos periodinės palūkanos, jei, tarkime, projektas dar tik statomas ir negeneruoja pajamų. Čia galimi skirtingi scenarijai: palūkanos gali būti rezervuotos kaip neišmokėta paskolos dalis įkeičiant papildomo turto arba mokamos iš skolininko pajamų kituose jam priklausančiuose objektuose ar versluose. Atsakingas operatorius neleis periodiniams mokėjimams virsti „piramide“.
Kodėl tai vyksta ir kaip elgtis
Pastaruoju metu Lietuvos skolos rinkoje matyti daugiau pasiūlymų su tik termino pabaigoje numatomomis palūkanomis. Tai pirmiausia sietina su augančia finansų bendrovių konkurencija dėl galimybės finansuoti projektus.
Patiems skolininkams (pvz., NT vystytojams) palūkanų atidėjimas į termino pabaigą neturi jokių trūkumų – tai leidžia mažiau rūpintis pinigų srautais ir, paprastai kalbant, nukelti galimus rūpesčius į ateitį bei sutaupyti. Savo ruožtu finansų bendrovės tokius projektus investuotojams gali pristatyti kaip įprastus, nepaaiškinant dėl atidėtų palūkanų atsirandančių naujų rizikų.
Todėl šiandienos rinkoje, kai būsto segmentas įžengė į nuosaikesnę fazę, investuotojams pirmiausia vertėtų atkreipti dėmesį į palūkanų periodiškumo aspektą – kada ir kaip dažnai jos išmokamos ir ar tai pasikeitė lyginant su ankstesnėmis investicijomis.
Dėl aptartų priežasčių, standartiškai investuotojams rekomenduotina rinktis projektus su mėnesiniu ar ketvirtiniu grafiku. Savaime nėra „blogos“ ir investicijos su atidėtomis palūkanomis, tačiau papildomos rizikos ir prarastos galimybės turėtų būti atitinkamai įkainotos ir, dar svarbiau, jos turi atitikti realią gyventojo toleranciją bei lūkesčius.
2026-09-01
Skaitymo laikas: 3 min.
Periodiškumo niuansai arba kas dar slypi už palūkanų, kurias jums žada sumokėti vėliau?
„Röntgen“ vadovas Martynas Stankevičius
Vien su terminuotaisiais indėliais susidūrę gyventojai yra pripratę, kad uždarbis jiems išmokamas vieną kartą pačioje termino pabaigoje. Tačiau toks principas turi ne vieną trūkumą kitose populiarėjančiose investavimo kryptyse – obligacijose ar sutelktiniame finansavime.
Paskola su, pavyzdžiui, 8 proc. metinėmis palūkanomis daugeliui gyventojų tą ir reiškia – per metus investuota suma uždirbs aštuonis procentus.
Tačiau pakeitus vieną, daug kam iš pirmo žvilgsnio nereikšmingą kriterijų, gali reikšmingai pasikeisti investicijos rizikos. Šis kriterijus yra mokėjimo periodiškumas, t.y. palūkanų gavimas kas mėnesį, ketvirtį, pusmetį ar tik vieną kartą investicijos termino pabaigoje.
Investuotojai, pažintį su finansais dažniausiai pradėję nuo terminuotųjų bankų indėlių, tarsi net nekelia klausimo dėl palūkanų mokėjimo periodiškumo. Jiems gali atrodyti natūralu, kad visa uždirbta grąža išmokama per vieną kartą užbaigiant investicinį projektą.
Todėl pastaraisiais metais išpopuliarėjusių sutelktinio finansavimo operatorių ar obligacijų platintojų projektai su mėnesiniais ar ketvirtiniais palūkanų mokėjimais gyventojams skambėjo kaip malonus netikėtumas. Juk jei skolininkas grąžina dalį investuoto kapitalo anksčiau, jį galima iškart reinvestuoti ir šitaip uždirbti dar daugiau.
Tačiau nuo 2025 m. skolos rinkoje pamažu daugėja investicinių pasiūlymų su visų palūkanų išmokėjimu pačioje termino pabaigoje. Tokia tendencija skatina aptarti abiejų scenarijų priežastis ir pasekmes.
Vien privalumai
Periodinis ir dažnesnis palūkanų išmokėjimas iš investuotojo perspektyvos neturi trūkumų. Akivaizdžiausia nauda yra galimybė anksčiau gauti numatomą uždarbį ir šitaip didinti bendrąjį investavimo pelningumą. Laikantis minėto 8 proc. metinių palūkanų pavyzdžio, jis praktikoje gali pavirsti beveik 8,25 proc. grąža, jei kas tris mėnesius gaunamos palūkanos yra reinvestuojamos į panašaus pelningumo projektus.
Svarbu ir tai, kad periodiškai išmokamos palūkanos leidžia geriau suprasti investicinio projekto „sveikatą“. Nesulaukus ketvirtinio mokėjimo, investuotojas gali kelti klausimus paskolos operatoriui, o šis – imtis proaktyvių veiksmų valdant situaciją. Kai palūkanos išmokamos tik pačioje projekto pabaigoje, paskola visą šį laiką gali atrodyti teisiškai ir emociškai „sveika“, nors problemos galėjo prasidėti daug anksčiau ir ilgainiui tapti nebeišsprendžiamomis.
Žvelgiant iš finansinės pusės, periodinės palūkanos neblogina finansuojamo projekto užskolinimo rodiklio, vadinamojo LTV (paskolos ir įkeisto turto vertės santykio). Jei palūkanų mokėjimas numatytas tik termino pabaigoje, visi šie pinigai faktiškai prisideda prie projekto savininko nominalios skolos ir mažina rezervą galimo išieškojimo atveju. Savo ruožtu periodiniai mokėjimai neleidžia skolai augti dėl sukauptų palūkanų ir išlaiko didesnį skirtumą tarp paskolos bei įkeisto turto vertės.
Tęsiant 8 proc. metinių palūkanų pavyzdį, vien dėl į termino pabaigą nukelto palūkanų mokėjimo tvirtu laikytinas 70 proc. LTV rodiklis per du metus faktiškai pavirsta į daug mažiau rezervo paliekančią 86 proc. reikšmę.
Beje, dalis investuotojų teiraujasi, iš kur mokamos periodinės palūkanos, jei, tarkime, projektas dar tik statomas ir negeneruoja pajamų. Čia galimi skirtingi scenarijai: palūkanos gali būti rezervuotos kaip neišmokėta paskolos dalis įkeičiant papildomo turto arba mokamos iš skolininko pajamų kituose jam priklausančiuose objektuose ar versluose. Atsakingas operatorius neleis periodiniams mokėjimams virsti „piramide“.
Kodėl tai vyksta ir kaip elgtis
Pastaruoju metu Lietuvos skolos rinkoje matyti daugiau pasiūlymų su tik termino pabaigoje numatomomis palūkanomis. Tai pirmiausia sietina su augančia finansų bendrovių konkurencija dėl galimybės finansuoti projektus.
Patiems skolininkams (pvz., NT vystytojams) palūkanų atidėjimas į termino pabaigą neturi jokių trūkumų – tai leidžia mažiau rūpintis pinigų srautais ir, paprastai kalbant, nukelti galimus rūpesčius į ateitį bei sutaupyti. Savo ruožtu finansų bendrovės tokius projektus investuotojams gali pristatyti kaip įprastus, nepaaiškinant dėl atidėtų palūkanų atsirandančių naujų rizikų.
Todėl šiandienos rinkoje, kai būsto segmentas įžengė į nuosaikesnę fazę, investuotojams pirmiausia vertėtų atkreipti dėmesį į palūkanų periodiškumo aspektą – kada ir kaip dažnai jos išmokamos ir ar tai pasikeitė lyginant su ankstesnėmis investicijomis.
Dėl aptartų priežasčių, standartiškai investuotojams rekomenduotina rinktis projektus su mėnesiniu ar ketvirtiniu grafiku. Savaime nėra „blogos“ ir investicijos su atidėtomis palūkanomis, tačiau papildomos rizikos ir prarastos galimybės turėtų būti atitinkamai įkainotos ir, dar svarbiau, jos turi atitikti realią gyventojo toleranciją bei lūkesčius.
Susijusios naujienos
Pasirengę pradėti investuoti ir
turėti užstatą savo investicijoms?
PRADĖTI INVESTUOTI
© 2026 Röntgen. Visos teisės saugomos.
UAB „Trečia diena“ valdanti platformą „Röntgen“, yra licencijuota sutelktinio finansavimo platforma. Platformos veiklą reglamentuoja ES Sutelktinio finansavimo reglamentas, o veiklos priežiūrą įstatymų numatyta tvarka vykdo Lietuvos bankas.
UAB „Trečia diena“ valdanti platformą „Röntgen“, yra licencijuota sutelktinio finansavimo platforma. Platformos veiklą reglamentuoja ES Sutelktinio finansavimo reglamentas, o veiklos priežiūrą įstatymų numatyta tvarka vykdo Lietuvos bankas.