2026-10-07
Skaitymo laikas: 3 min.
M. Stankevičius: Sutelktinis finansavimas jau tapo pagrindiniu būsto vystymo instrumentu
Beveik 400 mln. Eur per metus siekiantis Lietuvos sutelktinio finansavimo sektorius ne tik jau atsikratė „alternatyvos“ etiketės, bet ir tapo reikšmingu būsto pasiūlą formuojančiu ar net kainų augimą bei nuomos rinką vėsinančiu faktoriumi, teigia operatorės „Röntgen“ vadovas Martynas Stankevičius.
Lietuvos bankas skelbia, kad pernai platformose buvo sutelkta 379,4 mln. Eur. Nors iš šios sumos reikėtų atimti ne NT vystymui skirtas paskolas ir projektus užsienyje, keli šimtai milijonų eurų vis vien prilygtų bent penkių didžiausių šalies plėtotojų bendroms metinėms investicijoms į būstą.
Skaičiuojant dar kitaip, už maždaug 200 mln. Eur Vilniuje būtų galima išplėtoti apie 2 tūkst. vidutinių butų arba bent du trečdalius sostinę pernai iš vystytojų pasiekusios naujos pasiūlos.
„Röntgen“ vadovas M. Stankevičius tvirtina, kad sutelktinis finansavimas jau tapo pagrindiniu būsto vystymo instrumentu, darančiu įtaką visai NT ekosistemai. Per pastarąjį dešimtmetį jis NT plėtotojams visų pirma pakeitė neoficialų kreditavimą, kai didelė dalis vystymo buvo finansuojama neviešai, per siaurą ratą turtingesnių fizinių ar juridinių asmenų.
„Bankinis statybų fazės finansavimas jau seniai yra praktiškai neegzistuojantis. Kiek aktyvesnės buvo ir toliau auga unijos ar mažieji bankai. Tačiau didelė dalis smulkesnių ir vidutinių vystytojų dar praėjusį dešimtmetį arba išvis negaudavo finansavimo, arba skolindavosi iš neskaidrios, nereguliuojamos ir nespecializuotos rinkos. Tad sutelktinio finansavimo įsitvirtinimas visų pirma padėjo į rinką ateiti naujiems vystytojams ir projektams, o aktyviems žaidėjams leido statyti dar daugiau. Tai ne tik augino pasiūlą ir konkurenciją, bet ir galėjo mažinti spaudimą kainoms“, – kalba M. Stankevičius.
Tiesa, jis pabrėžia, kad sutelktinis finansavimas per sektoriaus dešimtmetį išaugo mažųjų vystytojų instrumento etiketę – šiuo įrankiu jau naudojasi ir ne vienas patyręs, rinkoje gerai atpažįstamas vardas.
Viešumas ir profesionalumas
M. Stankevičiaus nuomone, nors sutelktas kapitalas vystytojams yra kiek brangesnis nei bankuose, daugeliui NT plėtotojų šio sektoriaus atsiradimas vis vien tiesiogiai ar netiesiogiai atpigino skolinimąsi. Pavyzdžiui, anksčiau dominavusi neoficialių paskolų rinka neviešindavo savo sąlygų, o jos paprastai nebuvo palankios vystytojui.
„Viešumas rinkai suteikė skaidrumo. Sutelktiniame finansavime vieši patys projektai, jų verslo planai ir paskolos sąlygos, visa tai mato ir lygina tiek investuotojai, tiek plėtotojai. Tad dabar vystytojai iš principo gauna rinkos kainą, o ne tai, ką anksčiau pavykdavo privačiai susiderėti. Neabejoju, kad sąžiningoje, subalansuotoje ir reguliuojamoje rinkoje sąlygos yra palankesnės nei skolinantis uždarame rate. Savo ruožtu sutelktinio finansavimo greitis ir lankstumas daugeliu atvejų gali vystytojui padėti uždirbti daugiau nei pigesnis, bet lėtesnis bankinis kapitalas“, – teigia M. Stankevičius.
Jis taip pat pastebi, kad sutelktinis finansavimas pavertė vystymo kreditavimą profesionaliu – tiek plėtotojams, tiek investuotojams. Sutelktinio finansavimo operatoriai rinkoje tapo specializuotais NT kreditavimo kompetencijos centrais su analitikų, teisininkų ir kitų ekspertų komandomis, išdirbtais procesais ir Lietuvos banko priežiūra. Visa tai padeda apsaugoti investuotojų interesus, o vystytojai skolinasi iš profesionalaus ir reglamentuoto šaltinio.
Vėsina rinką
Didžiąją dalį iš beveik 400 mln. Eur pernai platformose sutelktos sumos investavo Lietuvos gyventojai. Daugeliu atvejų – į Lietuvoje plėtojamus NT projektus.
M. Stankevičiaus nuomone, jei sutelktinio finansavimo instrumento nebūtų, šie pinigai veikiausiai būtų nukreipti į investicinio būsto pirkimą arba akcijas.
„Sutelktinis finansavimas tapo populiaria atsvara sprendimui pirkti butą nuomai. Esu tikras, kad tai vėsina rinką: tiek dėl didesnės būsto pasiūlos, tiek dėl mažesnio investuotojų įsitraukimo į nuomą. Ekonomikai vertinga ir tai, kad sutelktas kapitalas paprastai pasilieka Lietuvoje“, – kalba M. Stankevičius.
Tad kalbėdamas apie hipotetinį scenarijų – Lietuvos NT rinką be sutelktinio finansavimo – jis svarsto, kad tai būtų smūgis ne tik verslui ar investuotojams, bet ir visam būsto segmentui.
„Sutelktinis finansavimas jau yra pagrindinis gyvenamojo NT vystymo instrumentas Lietuvoje. Jo nelikus, kiltų finansavimo sąnaudos ir mažėtų jo prieinamumas. Dalis vystymo vėl grįžtų į neoficialią kapitalo rinką, tačiau vis tiek smarkiai sumažėtų projektų pasiūla, o investuotojai atsigręžtų butų pirkimą nuomai. Taigi mažėtų pasiūla ir augtų paklausa, o tai lemtų kainų didėjimą“, – svarsto M. Stankevičius.
Per 2025 m. „Röntgen“ investuotojai iš viso sutelkė 95,2 mln. Eur arba daugiau kaip ketvirtadalį visos Lietuvos sutelktinio finansavimo rinkos. Per pirmus tris šių metų ketvirčius „Röntgen“ sutelkta 83 mln. Eur arba beveik tiek, kiek per visus 2025-uosius. Didžioji dalis šių lėšų skirta Lietuvoje vystomų gyvenamųjų NT projektų finansavimui.
2026-10-07
Skaitymo laikas: 3 min.
M. Stankevičius: Sutelktinis finansavimas jau tapo pagrindiniu būsto vystymo instrumentu
Beveik 400 mln. Eur per metus siekiantis Lietuvos sutelktinio finansavimo sektorius ne tik jau atsikratė „alternatyvos“ etiketės, bet ir tapo reikšmingu būsto pasiūlą formuojančiu ar net kainų augimą bei nuomos rinką vėsinančiu faktoriumi, teigia operatorės „Röntgen“ vadovas Martynas Stankevičius.
Lietuvos bankas skelbia, kad pernai platformose buvo sutelkta 379,4 mln. Eur. Nors iš šios sumos reikėtų atimti ne NT vystymui skirtas paskolas ir projektus užsienyje, keli šimtai milijonų eurų vis vien prilygtų bent penkių didžiausių šalies plėtotojų bendroms metinėms investicijoms į būstą.
Skaičiuojant dar kitaip, už maždaug 200 mln. Eur Vilniuje būtų galima išplėtoti apie 2 tūkst. vidutinių butų arba bent du trečdalius sostinę pernai iš vystytojų pasiekusios naujos pasiūlos.
„Röntgen“ vadovas M. Stankevičius tvirtina, kad sutelktinis finansavimas jau tapo pagrindiniu būsto vystymo instrumentu, darančiu įtaką visai NT ekosistemai. Per pastarąjį dešimtmetį jis NT plėtotojams visų pirma pakeitė neoficialų kreditavimą, kai didelė dalis vystymo buvo finansuojama neviešai, per siaurą ratą turtingesnių fizinių ar juridinių asmenų.
„Bankinis statybų fazės finansavimas jau seniai yra praktiškai neegzistuojantis. Kiek aktyvesnės buvo ir toliau auga unijos ar mažieji bankai. Tačiau didelė dalis smulkesnių ir vidutinių vystytojų dar praėjusį dešimtmetį arba išvis negaudavo finansavimo, arba skolindavosi iš neskaidrios, nereguliuojamos ir nespecializuotos rinkos. Tad sutelktinio finansavimo įsitvirtinimas visų pirma padėjo į rinką ateiti naujiems vystytojams ir projektams, o aktyviems žaidėjams leido statyti dar daugiau. Tai ne tik augino pasiūlą ir konkurenciją, bet ir galėjo mažinti spaudimą kainoms“, – kalba M. Stankevičius.
Tiesa, jis pabrėžia, kad sutelktinis finansavimas per sektoriaus dešimtmetį išaugo mažųjų vystytojų instrumento etiketę – šiuo įrankiu jau naudojasi ir ne vienas patyręs, rinkoje gerai atpažįstamas vardas.
Viešumas ir profesionalumas
M. Stankevičiaus nuomone, nors sutelktas kapitalas vystytojams yra kiek brangesnis nei bankuose, daugeliui NT plėtotojų šio sektoriaus atsiradimas vis vien tiesiogiai ar netiesiogiai atpigino skolinimąsi. Pavyzdžiui, anksčiau dominavusi neoficialių paskolų rinka neviešindavo savo sąlygų, o jos paprastai nebuvo palankios vystytojui.
„Viešumas rinkai suteikė skaidrumo. Sutelktiniame finansavime vieši patys projektai, jų verslo planai ir paskolos sąlygos, visa tai mato ir lygina tiek investuotojai, tiek plėtotojai. Tad dabar vystytojai iš principo gauna rinkos kainą, o ne tai, ką anksčiau pavykdavo privačiai susiderėti. Neabejoju, kad sąžiningoje, subalansuotoje ir reguliuojamoje rinkoje sąlygos yra palankesnės nei skolinantis uždarame rate. Savo ruožtu sutelktinio finansavimo greitis ir lankstumas daugeliu atvejų gali vystytojui padėti uždirbti daugiau nei pigesnis, bet lėtesnis bankinis kapitalas“, – teigia M. Stankevičius.
Jis taip pat pastebi, kad sutelktinis finansavimas pavertė vystymo kreditavimą profesionaliu – tiek plėtotojams, tiek investuotojams. Sutelktinio finansavimo operatoriai rinkoje tapo specializuotais NT kreditavimo kompetencijos centrais su analitikų, teisininkų ir kitų ekspertų komandomis, išdirbtais procesais ir Lietuvos banko priežiūra. Visa tai padeda apsaugoti investuotojų interesus, o vystytojai skolinasi iš profesionalaus ir reglamentuoto šaltinio.
Vėsina rinką
Didžiąją dalį iš beveik 400 mln. Eur pernai platformose sutelktos sumos investavo Lietuvos gyventojai. Daugeliu atvejų – į Lietuvoje plėtojamus NT projektus.
M. Stankevičiaus nuomone, jei sutelktinio finansavimo instrumento nebūtų, šie pinigai veikiausiai būtų nukreipti į investicinio būsto pirkimą arba akcijas.
„Sutelktinis finansavimas tapo populiaria atsvara sprendimui pirkti butą nuomai. Esu tikras, kad tai vėsina rinką: tiek dėl didesnės būsto pasiūlos, tiek dėl mažesnio investuotojų įsitraukimo į nuomą. Ekonomikai vertinga ir tai, kad sutelktas kapitalas paprastai pasilieka Lietuvoje“, – kalba M. Stankevičius.
Tad kalbėdamas apie hipotetinį scenarijų – Lietuvos NT rinką be sutelktinio finansavimo – jis svarsto, kad tai būtų smūgis ne tik verslui ar investuotojams, bet ir visam būsto segmentui.
„Sutelktinis finansavimas jau yra pagrindinis gyvenamojo NT vystymo instrumentas Lietuvoje. Jo nelikus, kiltų finansavimo sąnaudos ir mažėtų jo prieinamumas. Dalis vystymo vėl grįžtų į neoficialią kapitalo rinką, tačiau vis tiek smarkiai sumažėtų projektų pasiūla, o investuotojai atsigręžtų butų pirkimą nuomai. Taigi mažėtų pasiūla ir augtų paklausa, o tai lemtų kainų didėjimą“, – svarsto M. Stankevičius.
Per 2025 m. „Röntgen“ investuotojai iš viso sutelkė 95,2 mln. Eur arba daugiau kaip ketvirtadalį visos Lietuvos sutelktinio finansavimo rinkos. Per pirmus tris šių metų ketvirčius „Röntgen“ sutelkta 83 mln. Eur arba beveik tiek, kiek per visus 2025-uosius. Didžioji dalis šių lėšų skirta Lietuvoje vystomų gyvenamųjų NT projektų finansavimui.
Susijusios naujienos
Pasirengę pradėti investuoti ir
turėti užstatą savo investicijoms?
PRADĖTI INVESTUOTI
© 2026 Röntgen. Visos teisės saugomos.
UAB „Trečia diena“ valdanti platformą „Röntgen“, yra licencijuota sutelktinio finansavimo platforma. Platformos veiklą reglamentuoja ES Sutelktinio finansavimo reglamentas, o veiklos priežiūrą įstatymų numatyta tvarka vykdo Lietuvos bankas.
UAB „Trečia diena“ valdanti platformą „Röntgen“, yra licencijuota sutelktinio finansavimo platforma. Platformos veiklą reglamentuoja ES Sutelktinio finansavimo reglamentas, o veiklos priežiūrą įstatymų numatyta tvarka vykdo Lietuvos bankas.